Kategorijos

Naujos prekės

Visos naujos prekės

Atsiliepimai

Parašė Indre
Ačiu,jus patys geriausi!

16-06-2017

Peržiūrėti visus atsiliepimus

Nuo šiol jūs nebijosite šalčio, nes vienas kitą sušildysite.

Nuo šiol jūs nebebūsite vieniši, nes vienas kitam būsite draugais.

Nuo šiol jūs esate du kūnai, turintys vieną gyvenimo tikslą.

Vestuvės arba vedybos – ceremonija, iškilmingas renginys, kuriuo švenčiama santuokos pradžia. Santuoka – socialinė ir dažniausiai religinė, valstybės pripažįstama, civilinė asmenų sąjunga, sukurianti giminystę. Ji paprastai suformuoja šeimą ir socialiniu bei religiniu požiūriu įteisina seksualinius santykius. Simboliškai santuokos pradžia laikomos vestuvės.Vestuvių tradicijos ir papročiai priklauso nuo kultūros, tautos, tikėjimo, socialinio luomo. Skirtingose kultūrose egzistuoja skirtingi vedybų papročiai. Senovės lietuvių pasaulėžiūroje vestuvės buvo vienas pagrindinių žmogaus gyvenimo virsmų (greta gimimo ir mirties).
Santuoka, kurią vyras ir moteris sudaro visam gyvenimui kaip bendrą sąjungą, skirta sutuoktinių gėriui ir vaikų gimdymui bei auklėjimui. Esminės santuokos savybės, kurios turi būti žinomos ir besąlygiškai priimtinos besituokiantiems krikščionims — vienumas ir neišardomumas. Santuokoje vyras ir moteris yra lygiateisiai, vienas kitam atsidavę, tarnaujantys ir pasiryžę būti atviri gyvybės dovanai bei drauge auginti vaikus.
Santuoka — tai vienintelis sakramentas (penkats sakramentas iš setynių), kurį teikia ne kunigas, bet vienas kitam Dievo akivaizdoje prisiekiantys sužadėtiniai. Santuokos apeigose dalyvaujantis kunigas (arba diakonas) Bažnyčios vardu priima sutuoktinių sutikimą ir jiems suteikia Bažnyčios palaiminimą. Bažnyčios atstovo ir kelių liudininkų dalyvavimas santuokoje parodo, kad šis aktas vyksta be kliūčių ir yra reikšmingas, tikras ir svarbus bendruomeninio gyvenimo įvykis.

Santuokos sakramento simboliai:

Priesaika — tai laisvas, tvirtas, Dievo ir žmonių akivaizdoje viešai paskelbtas pasižadėjimas vienas kitam visada išsaugoti ištikimybę, laimėje, varge, sveikatoje ir ligoje - visą gyvenimą vienas kitą mylėti ir gerbti.

Žiedas žymi ištikimybę, įsipareigojimą ir nesibaigiančios meilės pasirinkimą.


Santuokos sakramento apeigos

Suskambus bažnytiniam varpui, kuris skelbia apeigų pradžią, užgroja vargonai, sužadėtiniai, lydimi liudininkų ateina prie altoriaus, pagarbiai nusilenkia ir prisiartina prie jų laukiančio kunigo. Apeigas kunigas pradeda persižegnodamas ir pasveikindamas sužadėtinius bei visus svečius. Tuomet giedamas himnas į Šventąją Dvasią, kuri yra įvairių dovanų šaltinis. Po himno kunigas skaito maldą už jaunuosius. Visi atsakome: „Amen“.Skaitomi skaitiniai iš Šventojo Rašto. Tuo metu galima sėdėti. Kai kunigas skaito ištrauką iš Evangelijos — visi stovime. Po Evangelijos kunigas paaiškina skaitytą tekstą, primena krikščioniškos santuokos esmę, sutuoktinių meilės patvarumą, šio sakramento malones ir įsipareigojimus.Po pamokslo liturgijos vadovas užduoda klausimus jaunajam:„Ar esi rimtai apsigalvojęs (-jusi), niekieno neverčiamas ir tikrai pasiryžęs vesti šią savo sužadėtinę?“ Jaunasis atsako: „Esu.“Po to klausiama ir jaunoji:„Ar esi rimtai apsigalvojusi, niekieno neverčiama ir tikrai pasiryžusi tekėti už šio savo sužadėtinio?“ Jaunoji atsako: „Esu.“Vadovaujantis liturgijai dvasininkas klausia abu:„Ar pasižadate santuokos kelyje visą gyvenimą vienas kitą mylėti ir gerbti?“Kiekvienas atsako: „Pasižadu.“Tada vadovaujantis liturgijai dvasininkas, atsižvelgdamas į besituokiančiųjų amžių, klausia apie vaikus:„Ar sutinkate pagal Dievo valią susilaukti vaikų ir juos auklėti, kaip liepia Dievas ir Bažnyčia?“ Jaunieji atsako: „Sutinkame.“Liturgijos vadovas kviečia jaunuosius paduoti vienas kitam dešinę ranką ir tarti priesaikos žodžius. Pirmasis prisiekia jaunasis:„Aš, N., imu tave, N., savo žmona ir prisiekiu visada būti tau ištikimas: kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims,- visą gyvenimą tave mylėsiu ir gerbsiu. Tepadeda man Dievas!” Tada prisiekia jaunoji:„Aš, N., imu tave, N., savo vyru ir prisiekiu visada būti tau ištikima: kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims,- visą gyvenimą tave mylėsiu ir gerbsiu. Tepadeda man Dievas!”Kunigas sutuoktinius peržegnoja, kreipiasi į liudytojus ir kviečia pagarbinti Dievą trumpa malda. Tada palaimina žiedus, kuriuos jaunavedžiai užmauna vienas kitam tardami šiuos žodžius:„N., imk šį žiedą — mano meilės ir ištikimybės tau ženklą — vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.“Apeigų pabaigoje teikiamas iškilmingas palaiminimas jaunavedžiams.


Vestuvės - tai gyvoji tradicija, kurią sudaro atsinaujinantys ir tęstini, kintantys ir naujai besikuriantys tautos kultūros reiškiniai padedantys įprasminti šeimos sukūrimą. Dabartiniu metu jaunieji dažniausiai nori pažinti lietuvių vestuvių etnenines kultūros tradicijas, jų apeigas ir pritaikyti jas šiuolaikinėje aplinkoje.

Anksčiau vestuvės vykdavo 2-3 dienas, dabar dažniau renkamasi vieną dieną ir stengiamasi įprasminti emociniais momentais, paįvairinti nuotaikingomis pramogomis.


Vestuvių tradicijos:
Sužadėtuvės. Įprasta ir dažniausiai sužadėtuvių žiedą savo išrinktajai dovanoja sužadėtinis, prašydamas savo mylimosios rankos. Priimtas iš mylimojo žiedas reiškia moters pažadą už jo tekėti.

Mergvakaris spausti čia

Bernvakaris spausti čia

Vestuvių ceremonija. Apie tai aprašyta aukščiau.

Vestuvių šventė. Tradicinėse vestuvės dalyvauja svarbiausia vestuvių veikėjų grupė - jaunieji ir jų pulkas. Pulką sudaro: piršlys, svočia, vyriausiasis pabrolys, vyriausioji pamergė, pabroliai ir pamergės. Jų pareigos priklauso nuo to, kiek vestuvėse laikomasi tradicinių momentų, kiek jos papildomos naujais papročiais. Paprastai vetuvėms vadovauja piršlys.Tai viena iš spalvingiausių figūrų vestuvėse. Nuo piršlio išradingumo, apsukrumo, humoro dažniausiai priklauso bendra šventės nuotaika. Šiuolaikiniam piršliui būdinga tradicinė atributika. Jį svočia perjuosia per petį tautine juosta, dekortyviniu rankšluosčiu, kurio galai surišami dešiniame šone. Tai ženklas, reiškiantis vyresniškumą, vadovaujančias pareigas.

Svarbi šiuolaikinių vestuvių veikėja yra ir svočia. Šiuolaikinėse vestuvėse svočia ir piršlys yra įvairių pramogų vadovai. Jie duoda humoristinius patarimus jauniesiems spausti čia.

Svočia nuima jaunajai vainikėlį deda jį į lėkštutę ir užpilus spiritu sudegina arba vainikėlį įdeda į tam skirtą dėžutę ir įteikia jaunajai, kad ši saugotu spausti čia ir čia. Nuotakai nusegus vėliumą jį užsega vyriausiajai pamergei, tai suprantama kaip linkėjimas jai ištekėti. Jaunajai užrišama skarelė, tai simboliškai išreikšiama, kad nuotaka dabar jau nebe mergužėlė, o moterėlė.

Jaunikis ir nuotaka - centriniai vestuvių veikėjai, kaip ir seniau šventei nevadovauja. Kadangi santuoka yra savanoriška ir lygiateisė vyro ir moters sąjunga, jaunieji dėl vedybų susitaria patys, be tarpininkų. Pagal tradiciją nuotaka dažnai puošiasi baltais rūbais, ant galvos dedasi vėliumą. Tradicinis mergystės simbolis - rūtų vainikėlis- prisegamas nuotakai prieš santuoką prie vėliumo kairėje galvos pusėje. Jo persegimas į dešinę pusę reiškia, kad nuotaka tapo ištekėjusia moterimi.

Pamergės ir pabroliai sudaro bendrą jaunųjų palydovų būrį. Palydovų kiekis įvairus nuo 2 ik 10 porų. Pamergės rengiasi šviesiais rūbais (kartais vienodomis suknelėmis), pabroliai - tamsiais kostiumais, baltais marškiniais. Kaklaraištį, kartais ir marškinius derina prie pamergės suknelės spalvos. Pabroliai turi savo skiriamuosius ženklus - prie švarko kairiojo atlapo įsegtą rozetę, pamergės nuo pabrolių gauna gėlių pokšteles. Pamergės dažnai vestuvių išvakarėse arba vestuvių rytą puošia namus. Papuošiamos vietos kur sėdės jaunieji. Prie sienų pritvirtinami du rūtų vainikėliai, jaunųjų vardų pirmosios raidės, arba dekoratyviniai žiedai ir pan. Pabroliai per vestuves talkina piršliui. Padeda išpirkti kelią, jaunųjų stalą. Kartu su kitais vestuvininkais pabroliai krečia įvairias išdaigas. Naktį paslepia miegančiųjų batus, rūbus, paskui už juos reikalauja išpirkos. Taip pat pabroliai stengiasi "pavogti" nuotaką.

Iš pabrolių ir pamergių išsiskiria vyriausiasis pabrolis ir vyriausioji pamergė. Vyriausioji pamergė padeda nuotakai apsirengti vestuvinę suknelę, vėliau kartu su svočia rūpinasi vestuvininkų vaišinimu. Vyriausioji pamergė pagal tradicijas nupina rūtų vainikėlį ir prisega jį nuotakai. Vyriausiasis pabrolis vadovauja puošiant jaunųjų kortežo automobilius. Taip pat dažnai sako tostus, būna vienas svarbiausių vakaro asmenų.Taip pat jie civilnės metrikacijos įstaigoje, sudarius jauniesiems santuokos aktą, vyriausioji pamergė persega rūtų vainikėlį iš kairės pusės į dešinę, o vyriausiasis pabrolys - jaunikio rozetę iš švarko kairiojo atlapo persega į dešinįjį. Šis paprotys simbolizuoja, jog jaunieji tapo vedusiais.

Vestuvės yra svarbus įvykis šeimoje. Jaunųjų tėvai padeda ruošti jauniesiems vestuves. Kartu su jaunaisiais, tėvai apsvarsto realias šeimos sukūrimo galimybes, susitaria kada ir kaip bus ruošiamos vestuvės. Tėvai pagal paprotį išlydi jaunuosius tuoktis ir sutinka grįžusius. Populiarus jaunųjų atsisveikinimo su tėvais paprotys, išvykstant į santuoką. Jaunieji pasibučiuoja su tėvais, tėvai linki jiems laimės. Atsisveikinimas reiškia simbolinį tėvų ir vaikų išsiskyrimą. Sugrįžus jaunuosius jau po santuokos akto tėvai pasitinka prie durų su duona ir druska. Rankose laikydami papuoštą lėkštelę su rieke duonos ir žiupsniu druskos ir dvi taureles su vandeniu arba vynu. Tėvai siūlo jauniesiems perlaužti duoną pusiau, padažyi į druską, suvalgyti ir užgerti, kad "niekada nesusipyktumėte, kad niekada jūsų namuose duonos netrūktų". Tokia tradicija išlikusi nuo senų laikų ir reikškia simbolinį linkėjimą.

Dar janųjų tėvai vestuvių šventės metu įteikia indą su ugnimi, kuris simbolizuoja šeimos židinį. Tai gali būti žvakidėsaliejinėslėkštutės  spausti čia

Vestuvių dieną jaunųjų tėveliai perduoda iš savo šeimų aukuro ugnies kibirkštėlę ir uždega savo vaikų šeimos židinį, taip juos palaimindami.

Šeimos židinys vienas iš pagrindinių vestuvių atributų. Židinio ugnis simbolizuoja šilumą, jaukumą ir šviesą. Šeima - tai lyg židinys, prie kurio sugrįžtama kasdien atgauti fizinių ir dvasinių jėgų. Šeimoje auga vaikai ir šildosi šio židinio šilumoje.

Taip pat šiuolaikinėse vestuvėse populiarios persirengėlių grupės, kurias dažniausiai sudaro svečiai. Viena iš labiausiai paplituisų tradicinių persirengėlių grupių yra netikri jaunieji. Šiai improvizacijai ruošiamasi šventės vietoje belaukiant iš jungtuvių grįžtančių vestuvininkų. Juokingai pesirengę svečiai imituoja jaunųjų porą. Įprasta, kad moteris vaidiną jaunikį, o vyras nuotaką. "Jaunoji" užsideda ant galvos vėliumą, padarytą iš marlės ar senų užuolaidų, išsidažo raudonai skruostus ir į rankas pasiima dilgelių, krapų ar šiaip kokių pyktžolių puokštę. "Jaunasis" būna su skrybelę ir išsipaišęs ūsus, prie švarko prisegęs varnalėšos ar dilgelės...lapą. Tariami jaunieji turi ir savo palydą. Visi jie užima vietas prie stalo ir parvažiavusiems jauniesiems vaidina čia vykstančias kitas vestuves. Tuomet tarp piršlio ir persirengėlių vyksta derybos, pakol gavę išpirką, persirengėliai sutinka užleisti vietas.

Kai kur išlikę ir sodo pirkimo papročiai, ir čigonai, ir kelio užtvėrimas. Pastarasis įgavo naują prasmę - kelio užtvėrimas simbolizuoja sunkumus, su kuriais gyvenime susidurs ir kuriuos turės nugalėti jaunųjų pora. Yra įvairių užtvarų išpirkimo būdų. Labiausiai paplitęs humoristinis paprotys tikrinti, kaip jaunieji pasiruošę šeimųniniam gyvenimui. Vienas iš ryškiausių momentų šiuolaikinėse vestuvėse - "Piršlio korimas", atliekams pagal tradicinę tvarką persirengusių vestuvininkų.

Tarp šiuolaikinių veikėjų labai svarbūs yra ir muzikantai. Svarbu tinkamai juos pasirinkti, kad nebūtų sugadinta nuostabi švetė. Ankščiau buvo priimta, jog muzikantai renka pinigus už grojimą, taip pasitaiko ir šiais laikais kai tam neprieštarauja šventės šeimininkai. Šis paprotys ir panašūs į jį (kur renkami pinigai iš svečių) yra nepriimtinas, tai nepagarba svečiams, kurie verčiami susimokėti už dalyvavimą šventėje. Visa tai menkina nepakartojamą vestuvių įspūdį. Šventės organizatoriams riekėtų pasirūpinti, kad šventėje plačiai pasireikštų kūribinė vestuvininkų iniciatyva, humoras, geras estetinis skonis. Vestuvės turi visiems palikti malonius prisiminimus.

Vestuvių svečiai jaunavedžius dažniausiai sveikina vestuvių šventės pradžioje. Duodami dovanas, svečiai sveikina jaunuosius, paspaudžią ranką, bučiuojasi. Dažnai vestuvėse dovanojami pinigai, kad jų ne kauptų jaunasis užantyje dabar sukurtos pinigų linkėjimų dėžės spausti čia. Puošni dėže stovi šalia jaunųjų. Į ją įmetami "pinigų vokeliai", linkėjimai, sveikinimai. Dar jaunieji gauna dovanų praktiškus buitinius daiktus, pasitaiko ir išliekamosios vertės dovanų, vėliau saugomų šeimoje kaip jos sukūrimo atminimas.

Šiuolaikinėms vestuvėms būdinga skoningai paruoštos vaišės, šventinė aplinka, dainos, žaidimai, šokiai.
Visos prekės susijusios su vestuvėmis spausti čia